| Kol sekuliarusis pasaulis daug kalba apie pasaulio pabaig, tikintieji pasitinka advent ir baigia minti Palaimintojo Matulaiio metus. Vaikai, ypa nalaiiai ir beglobiai, buvo ypatingas jo rpestis. Todl iuo met laiku, kuomet Didiausias i Didiausij siknys kaip paeidiamiausias ir gims diose, „Artuma“ nusprend prabilti btent tvartelio tema ir kalbti apie lengviausiai paeidiam socialin grup – vaikus. Tvas marijonas Kstutis K. Brilius pastebi: „Šiandien mog dl bedieviko gyvenimo itikusi netvarka pirma ir labiausiai sugriauna Kristaus „mautli“ pasaul.“ Todl sininga, kad Kdiklio Jzaus laukimu gyvenanti „Artuma“ visa atsigr kdikius ir vaikus. O labiausiai tokius, kurie palikti vieni, nesvarbu, ar tv usienyje („laikinai“), ar globos namuose… Tad jautriai svarstoma, kas tuomet dedasi palikto vaiko irdelje.
Apie vaikus, ypa tv emigracijos fone, staiga imta kalbti kaip apie savarankik socialin grup, tarsi vaikas ir jo problemos nebt neatsiejamai susij pirmiausia su jo aplinka, t. y. eima ir jos problemomis. Patys vaikai apie savo bendraamius, paliktus tv neapibrtam laikui, taip sako: „Jie tokie patys, tik truput lidnesni.“ Truput? Mums btina inoti, jog ryio su tvais paeidimas sukelia dvasin skausm ir – daugumai nemalonu t pripainti – net fizinius negalavimus. Kun. Danielius Dikeviius supaindina su migracijos motyvu, tarsi rminaniu vis Šventojo Rato pasakojim, aptaria, kodl migruoja biblinis mogus. Sesuo Viktorija Plekaityt MVS vaizdiai pasakoja apie nalaiiu likusio pal. Jurgio Matulaiio vaikyst, lmusi viso jo gyvenimo praktik – rpintis nalaii elpimu, mokykl su bendrabuiais steigimu.
Tvas Antanas Saulaitis SJ ieko atsakymo klausim, ar Lietuvos vaik nam darbuotojams bdinga nuostata, jog su vaikais galima bendrauti kaip su monmis. Taip nuo dvasini svarstym pereinama prie praktini „projekt“ – vaik globos nam likvidavimo. Kiek ir koki inote prieasi, kodl vaikus geriau auginti ne eimose, o vaik namuose? Antanas Gailius atsako, kad tik sikalbt ir menk prieasi, t. y. nulemt per menko ms tikjimo… O svari argument prie pateikia vaik raidos ir kiti specialistai. Kad eima – vaikui gyvybikai svarbi jo bendruomen, patvirtina neprasta Paulio Lemoine’o patirtis: nors ir valgo, emocikai apleisti vaikai neauga fizikai. Taigi esama ne tik emocini, bet ir fizini padarini, lemiani vaiko raid arba net jo mirt! „Pernelyg ankstyvo atskyrimo nuo tv pasekms vaikams yra tokios skaudios, kad nebepataisomai ikreipia ne tik santykius su artimaisiais, bet ir vis tolesn j gyvenim“, – antrina psicholog Zita Vasiliauskait.
„Jie lidni net ir tada, kai juokiasi“ – toki vaik iuo metu Lietuvoje turime apie 5100.
„Pagal institucijose gyvenani vaik skaii, tenkant imtui tkstani gyventoj, esame vienoje i blogiausi situacij pasaulyje“, – skaudiai primena dr. Ramun Jurkuvien ir kelia klausim, kas atsitiko ms tautai, akivaizdiai nykstaniai gyventoj skaiiumi, kad vaikai mums tapo nereikalingi, tarsi atliekami? „Šeim stiprinimo programos nacionaliniu lygmeniu sunkiai gauna taip reikalingus tkstantlius, o lyi lygybei puoselti lengvai surandami milijonai.“ Ir i ties, lyi lygybs siekjai paskutiniu metu msi toki neadekvai priemoni, jog i vertyb galutinai diskreditavo. Apie tykanius vis subtilesnius io reikalo pavojus rao Algimantas Ramonas: „Tik pastabumu bei pilietiniu aktyvumu galime apginti ms – tv – teis ugdyti vaikus pagal sitikinimus.“
„Artumos“ redakcija skaitytoj akyse tikisi pasirodysiant klaustukus: O k galime mes..?
Kald stebuklas – kad pasidalyto diaugsmo padaugja dukart. Pavyzdio semtis galima i sutuoktini Renatos ir Dariaus gyvenimo, kur aprao Vaida Spangeleviit-Kneiien: susidrus su nevaisingumo problema, labiausiai juos okiravo ne medicinos procedros, o cinikas poiris gyvybs atjim. Kai gydytojai pasil dirbtin apvaisinim, pasitar su kunigu, jie su meile sivaikino du vaikus, brol ir sesut. Nors prireik pusantr met, kol susiformavo tvirti ryiai, pora viltingai liudija: „Šeimos vaisingumas nra vien galimyb gimdyti.“
Šiame „Artumos“ numeryje baigiamas spausdinti Popieikosios eimos tarybos parengt katechezi ciklas „Šeima: darbas ir vent“; jame kalbama apie tai, kaip pasiekti, jog eimos gyvenime bt maiau daikt ir daugiau buvimo, primenama, kad pora eimos atmosfer turi sukurti iki atsirandant vaikams, o darbas negali vesti nam apleidim. Apie tai, kaip netiktai suadtini kursai tapo jaunavedi susitikimais, prisiminimais dalijasi Kauno arkivyskupijos Šeimos centre jau treti metai susirenkanti jaunavedi grupel. Šios poros suprato: norint tvirt eimos santyki, reikia nuolat santuokoje „kelti kvalifikacij“.
Kaip ir kasmet, gruodio 10 d. bus teikiamos Nobelio premijos. Kas bt galjs pamanyti, jog kadaise Nobelis moksi skurdi mokykloje?! Apie unikal mokslinink rao Vanda Ibianska. Egl Venclovait Šilinien seka pasak dideliems ir maiems – apie paslaptingus akinius, o Dovil Zelit pristato dmesio vert knyg apie vaik atsakomybs pamokas. Peralim sezonui sibgjus, gydytojas Petras negaili patarim bei dalijasi patirtimi slaugant kdikius ir vaikus: „Gydyti reikia lig, dl kurios kariuojama, o ne temperatr.“
Artjantis simbolinis ir be galo ventikas met laikas – Kristaus Gimimo ikilms – prasideda adventu, tad „Artuma“ j pasitinka dailininks Elenos Kniktaits „Advento vainiku“ virelyje. Redakcija tiki, kad sutelktinis ms vis tikjimas turi jgos tapti vieno garstyios grdelio dydio, kilnojanio kalnus… Tad „Artuma“ ta proga bando pasilyti ik visiems tvynainiams, o pirmiausia katalikams: ar galtume per deimtmet inaikinti visus kdiki ir vaik namus Lietuvoje?! Juk Kristus tvartelyje gim ne tam, kad praktikuotume progin dmes apleistiesiems – tikrai galime pasiekti, kad vaik globos staigose mat, kol visai nebelikt (pvz., 2021 metais, kuomet vsime 150-j pal. Jurgio gimimo jubiliej!).
Rta LAZAUSKAIT |